Dažniausiai užduodami klausimai

Jeigu kiltų daugiau klausimų, rekomenduojame pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Peršalimas

    Peršalimas

    • Sergu peršalimu ar gripu?

      Sergu peršalimu ar gripu?

      Nors abi ligas sukelia virusai, peršalimo ir gripo simptomai skiriasi. Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, o peršalimo simptomai - daug lėčiau.

      Peršalimas dažniausiai prasideda gerklės skausmu. Po vienos ar dviejų parų paprastai gali pasireikšti nosies varvėjimas ir užgulimas, kosulys. Karščiavimas suaugusiesiems pasireiškia nedažnai, bet nedidelis karščiavimas yra galimas. Vaikai peršalimo atveju gali karščiuoti dažniau.

      Gripo simptomai pasireiškia greičiau nei peršalimo simptomai. Gripo simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis, nosies užgulimas ir kosulys. Dauguma gripo simptomų per dviejų ar penkių parų laikotarpį palengvėja, bet kartais užtrunka savaitę ar ilgiau.
      Sezoninis gripas dažniausiai nėra susijęs su viduriavimu ir vėmimu, bent jau suaugusiems. Vis dėlto tokių simptomų gali būti sergant skrandžio gripu. Tai yra populiarus, bet netikslus virusinio gastroenterito pavadinimas.

    • Kiek kartų per metus galima susirgti peršalimu?

      Kiek kartų per metus galima susirgti peršalimu?

      Dauguma žmonių linkę sirgti peršalimu nuo 2 iki 5 kartų per metus. Vaikai peršalimu serga dažniau nei suaugusieji, nes jų imunitetas dar nėra susiformavęs.

    • Ar galima peršalimą gydyti antibiotikais?

      Ar galima peršalimą gydyti antibiotikais?

      Peršalimą sukelia virusai. Antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus. Be reikalo dažnai vartojami antibiotikai gali sutrikdyti naudingų bakterijų pusiausvyrą virškinimo trakte ir gali skatinti atsparumo antibiotikams atsiradimą.

    • Kodėl vaikai taip dažnai serga peršalimu?

      Kodėl vaikai taip dažnai serga peršalimu?

      Augdami vaikai vis rečiau serga peršalimu, nes stiprėja jų imuninė sistema. Paprastai peršalimu sergama dažniau šaltaisiais mėnesiais, kai vaikai daug laiko praleidžia patalpose, artimai bendraudami su kitais. Jaunesni vaikai linkę greičiau peršalti, nes šiuo amžiaus laikotarpiu tik formuojasi imunitetas daugeliui skirtingų virusų. Vyresnių brolių ar seserų turintys vaikai ir tie, kurie lanko darželį, peršalimu linkę sirgti dažniau.

    • Ar galima išgydyti peršalimą?

      Ar galima išgydyti peršalimą?

      Gydymo nuo peršalimo nėra. Geriausia, ką gali padaryti, tai gydyti simptomus taip, kad Tavo vaikas galėtų greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Per pirmąsias 2-3 paras simptomai dažniausiai sunkėja, vėliau pradeda mažėti.

      Peršalimo simptomus, pavyzdžiui bendrą kūno, galvos skausmą, karščiavimą, galima malšinti analgetikais/antipiretikais - paracetamoliu ar ibuprofenu.

      Vaikams nuo 2 metų amžiaus, kuriems dėl peršalimo, šienligės, sinusito ar alerginio rinito pasireiškia nosies užgulimas, yra specialiai sukurtas Otrivin preparatas Otrivin 0,5 mg/ml nosies lašai (tirpalas).

    • Ar yra skiepų nuo peršalimo?

      Ar yra skiepų nuo peršalimo?

      Šiuo metu vakcinos nuo peršalimo nėra. Yra vakcina nuo gripo, bet ji neveikia peršalimo.

    • Kaip galima gydyti peršalimą?

      Kaip galima gydyti peršalimą?

      Gydymo nuo peršalimo nėra, bet galima palengvinti simptomus.

      Reikia gerti daug skysčių (vengiant tokių, kurių sudėtyje yra kofeino, pavyzdžiui, kavos, arbatos ar kolos). Tai palengvins gleivių ištekėjimą. Sūraus vandens gargaliavimas padeda sumažinti gerklės skausmą. Dekongestantai padeda sutraukti išsiplėtusias nosies kraujagysles. Fiziologinio tirpalo nosies purškalai taip pat padeda palengvinti kvėpavimą. Karščiavimui ar galvos skausmui malšinti galima vartoti paracetamolio arba ibuprofeno. Nedidelio kosulio slopinimas vandeniu ir vaisių sultimis greičiausiai bus naudingesnis nei vaistai nuo kosulio. Reikia vengti prirūkytų patalpų.

    • Ar peršalus būtina likti namuose?

      Ar peršalus būtina likti namuose?

      Sprendimas priklauso nuo Tavęs. Įvertink tai, kad sergant, Tau bus sunku dirbti ir atlikti Tau įprastą veiklą, o taip pat gali užkrėsti infekcija kitus žmones, ypač per pirmąsias dvi peršalimo paras, kai užkrečiamumas būna didžiausias. Pasiliekant namuose, stabdomas ligos sukėlėjo plitimas.

      Yra dar vienas veiksnys, kurį turėtum apsvarstyti. Įprasta veikla būklę gali pasunkinti, todėl sveikimo laikotarpis gali pailgėti.

    • Ar galima užsikrėsti peršalimu būnant šaltame ore?

      Ar galima užsikrėsti peršalimu būnant šaltame ore?

      Trumpai tariant, ne. Vienintelis būdas susirgti peršalimu yra užsikrėsti virusu. Tad kodėl žmonės peršalimu dažniau serga žiemą? Vienareikšmio atsakymo nėra. Bet kai lauke šalta, žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose būdami kartu, todėl virusai plinta lengviau.

      Be to, yra duomenų, kad virusais lengviau užsikrečiama sausame ore – būtent taip atsitinka įjungus šildymą. Nesvarbu, kokia yra oro temperatūra, peršalimą sukelia peršalimo virusai, o ne oro temperatūra.

  • Alergijos

    Alergijos

    • Kas yra alergija?

      Kas yra alergija?

      Žodis alergija naudojamas reakcijai, kuria organizmas reaguoja į tam tikrą maistą ar aplinkos medžiagas, apibūdinti. Dauguma alergijas sukeliančių medžiagų yra nekenksmingos ir nesukelia problemų nealergiškiems žmonėms.

      Bet kokia medžiaga, kuri sukelia alerginę reakciją, vadinama alergenu. Kai kurie iš dažniausiai sutinkamų alergenų yra:

      • žiedadulkės
      • namų dulkių erkutės
      • pelėsiai
      • gyvūnai
      • riešutai

      Alergija pasireiškia organizmo imuninei sistemai reaguojant į alergeną, panašiai kaip reaguojama, pavyzdžiui, sergant infekcine liga. Organizmas gamina antikūnus prieš alergeną - tokia reakcija vadinama imuniniu atsaku.

      Kitą kartą žmogui susidūrus su alergenu, organizmas prisimena ankstesnį susidūrimą ir gamina daugiau antikūnų. Dėl to organizme išsiskiria medžiagos, kurios sukelia alerginę reakciją.

    • Kaip aš galiu suprasti, kad man pasireiškė alergija?

      Kaip aš galiu suprasti, kad man pasireiškė alergija?

      Pirmą kartą susidūrus su alergenu, alerginės reakcijos nebūna, bet ji pasireiškia vėlesnių kontaktų metu.

      Taip yra dėl to, kad imuninė sistema pirmiausia įgyja jautrumą alergenui, prieš tapdama alergiška šiai medžiagai. Kitaip tariant, imuninė sistema turi atpažinti ir atsiminti alergeną (pvz., gyvūnų plaukus ar žiedadulkes). Šis procesas vadinamas sensibilizacija.
      Alerginėms reakcijoms yra būdingas dirginimas ir uždegimas (patinimas). Simptomai gali būti:

      • nosies užgulimas
      • čiaudėjimas
      • kosulys
      • akių, nosies ar gerklės niežėjimas 
      • akių ašarojimas
      • švokštimas
      • dusulys
      • astma
      • egzema

      Svarbu prisiminti, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos būklės, todėl, jeigu abejojate dėl simptomus sukėlusių priežasčių, reikia pasitarti su šeimos gydytoju.

    • Ar astma yra alergija?

      Ar astma yra alergija?

      Astma ir alergijos dažnai pasireiškia kartu. Astma yra trachėjos atšakų (bronchų), kuriomis oras patenka į plaučius, liga. Yra keletas skirtingų astmos tipų: alerginė astma yra tokia astma, kuri pasireiškia dėl alergijos (pvz., žiedadulkėms ar pelėsių sporoms).
      Astmos priepuolio metu pasireiškia trys reiškiniai, kurie trukdo kvėpuoti:

      1. Susitraukus bronchų raumenims, kvėpavimo takai susiaurėja.
      2. Pasireiškia kvėpavimo takų gleivinės patinimas ir uždegimas.
      3. Galiausiai, ląstelės gamina tirštesnes nei įprastai gleives.

      Tai trukdo orui patekti ir pasišalinti iš plaučių, todėl pasunkėja kvėpavimas.

      Jeigu sergi astma ir Tavo simptomai sunkėja, nedelsdamas kreipkis į gydytoją.

    • Ar rizika susirgti astma yra didesnė, jeigu esu alergiškas?

      Ar rizika susirgti astma yra didesnė, jeigu esu alergiškas?

      Astma gali išsivystyti, kai žmogus nežino, kad yra alergiškas žiedadulkėms ir nesigydo. Prieš prasidedant žydėjimo sezonui, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kuris gali skirti antihistamininių vaistų. Pasireiškus alerginei astmai, svarbu vengti kontakto su alergenu.

    • Kas yra alergenų imunoterapijos injekcija?

      Kas yra alergenų imunoterapijos injekcija?

      Alergenų imunoterapijos injekcijos padeda organizmui priprasti prie alergenų, kurie sukelia alerginę reakciją. Jos neišgydo alergijos, bet simptomai palaipsniui lengvėja ir alerginės reakcijos gali pasireikšti ne taip dažnai.

      Alergenų imunoterapijos injekcijos, dar vadinamos alergenų imunoterapija, gali Tau padėti, kai gydymas geriamaisiais vaistais nuo alergijos neefektyvus arba simptomai tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius per metus.

      Alergenų imunoterapijos metu Tavo kūnui po truputį duodama alergeno, kad šiems dirgikliams galėtų susidaryti imunitetas. Bėgant laikui, alergeno kiekis kiekvienos injekcijos metu didinamas, o intervalas tarp injekcijų mažinamas, kol simptomai palengvėja. Jeigu apie alergenų imunoterapiją nori sužinoti daugiau, kreipkis į savo šeimos gydytoją.

    • Ar alergenų imunoterapijos injekcijos padeda nuo visų alergijų?

      Ar alergenų imunoterapijos injekcijos padeda nuo visų alergijų?

      Tai priklauso nuo to, ar dideliam kiekiui alergenų esi alergiškas ir kokio sunkumo simptomai pasireiškia.
      Paprastai alergenų imunoterapijos injekcijos padeda nuo alergijos bičių įgėlimams, žiedadulkėms, dulkių erkutėms, pelėsiams ar naminiams gyvūnėliams. Nėra įrodymų, kad jie veiktų maisto, vaistų ar latekso sukeltas alergijas.

    • Kaip galėčiau sumažinti alergijos poveikį?

      Kaip galėčiau sumažinti alergijos poveikį?

      Pirmiausia reikia kiek įmanoma vengti kontakto su alergenu, kuriam esi jautrus.

      Jeigu vargina nosies užgulimas dėl sezoninės alergijos (šienligės) arba alerginė sloga, Otrivin nosies purškalas yra veiksmingas būdas simptomams palengvinti.

      Jeigu esi alergiškas žiedadulkėms, venk alergeno ir naudok oro kondicionierių, kad išvengtum žiedadulkių namuose. Siekiant apsisaugoti nuo dulkių erkučių, naudok nepralaidžius čiužinio ir pagalvių užvalkalus. Jei esi alergiškas naminiams gyvūnėliams, pabandyk jų neleisti į savo miegamąjį.

    • Kokių rūšių gali būti alergijos?

      Kokių rūšių gali būti alergijos?

      Aplinkoje yra daug alergenų, įskaitant:

      • žiedadulkes
      • pelėsius
      • gyvūnų pleiskanas
      • dulkes
      • jūros gėrybes
      • kiaušinius
      • lateksą

      Vabzdžių įgėlimai, juvelyriniai dirbiniai, kosmetikos priemonės, prieskoniai ir kitos medžiagos taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
      Be to, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti reakcijos į aukštą ar žemą temperatūrą, saulės šviesą ar kitus aplinkos dirgiklius. Kartais net ir menka trintis (trinant ar glostant odą) gali sukelti alerginę reakciją, pavyzdžiui, dilgėlinę.

    • Ar vaikams gali pasireikšti alergijos?

      Ar vaikams gali pasireikšti alergijos?

      Daugumai žmonių alergijos pirmą kartą pasireiškia vaikystėje. Alerginiai sutrikimai yra dažniausia vaikų lėtinė liga.

      Alergija gali pasireikšti bet kuriam vaikui. Didesnė alergijos pasireiškimo tikimybė yra tiems vaikams, kurių šeimose jau yra sergančiųjų alergijomis. Vaikai gali paveldėti polinkį sirgti, bet tik nedaugeliui iš jų pasireikš aktyvi alerginė liga.

      Vaikams alergijos gali pasireikšti įvairiais pavidalais, įskaitant:

      • odos bėrimus (atopinis dermatitas ar egzema)
      • sezoninį alerginį rinitą (dar vadinamą šienlige) ar nuolatinį alerginį rinitą
      • alergijas maistui
      • astmą

      Alerginis rinitas ar sezoninė alergija, geriau žinoma kaip šienligė, yra dažniausiai pasireiškianti alergija vaikystėje. Dėl jos atsiranda sloga, nosies niežėjimas, čiaudėjimas, skystos išskyros iš nosies ir nosies užgulimas. Tai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, žydint vieniems ar kitiems augalams, tačiau dažniausiai - pavasarį ir vasarą.

    • Kada dažniausiai pasireiškia alergijos?

      Kada dažniausiai pasireiškia alergijos?

      Jeigu alergijos suaktyvėja tam tikru metų laiku (sezoninė alergija), gali būti, kad esi alergiškas žiedadulkėms. Pavasarį alergijas paprastai sukelia žydinčių medžių žiedadulkės. Vasarą daugiausiai žiedadulkes išskiria žolės ir piktžolės. Rudenį - piktžolės, ypač ambrozės.

      Jeigu simptomai vargina ištisus metus (nuolatinė alergija), gali būti, kad esi alergiškas dulkių erkutėms, naminių gyvūnėlių pleiskanoms ar pelėsiams. Atvirame ore pelėsių būna ištisus metus, tačiau daugiausia vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį.

      Pakankamai dažnai pasitaiko atvejai, kuomet alergines reakcijas sukelia daugiau nei vienas alergenas, tuomet pasireiškia abi - tiek sezoninė, tiek nuolatinė, ištisus metus trunkanti alergija. Tiesą sakant, žmonės, kurie turi alergiją, paprastai būna alergiški daugiau nei vienam alergenui.

    • Kas sukelia šienligę?

      Kas sukelia šienligę?

      Paprastai šienligę sukelia žolių, uosio ir smulkialapių liepų žiedadulkės. 

    • Kurie augalai sukelia alergijos simptomus?

      Kurie augalai sukelia alergijos simptomus?

      Žemiau išvardinti augalai į aplinką skleidžia daugiau žedadulkių, todėl gali numatyti, kad tokioje aplinkoje gali pasirekšti sezoninės alergijos simptomai.
      Gėlės ir vaistažolės:
      Amarantas (kiaulpienė), ramunėlė, chrizantema, ramunė, rykštenė, paprastoji saulėgrąža.
      Krūmai ir vijokliai:
      Kiparisas, jazminas, kadagys, visterija.
      Medžiai:
      Alksnis, uosis, derbulė, bukas, beržas, klevas, kedras, medvilnė, guoba, hikoras, raudonieji ir sidabriniai klevai, šilkmedis, ąžuolas, alyvmedis, palmė, pekanas, pušis, tuopa, jovaras, graikinis riešutmedis, gluosnis.
      Žolės:
      Bermudų žolė, eraičinas, sorgas, vėjūnė, šunažolė, daugiamečiai rugiai, didžiosios smilgos, avižuolės, svidrės, motiejukas.
      Piktžolės:
      Dagišius, ambrozė, usnis, kietis

    • Ar alergijos yra genetinis sutrikimas?

      Ar alergijos yra genetinis sutrikimas?

      Polinkis alergijoms dažnai būna paveldimas, o tai reiškia, kad tai gali būti perduodama su genais. Tačiau tai, kad Tu arba Tavo tėvai yra alergiški, dar nereiškia, kad Tau ar Tavo vaikams tai būtinai pasireikš.

      Konkreti alergija paprastai nėra paveldima. Tačiau, jeigu abiems Tavo tėvams pasireiškia alergija, yra didesnė tikimybė, kad ir Tau tai pasireikš. Be to, alergijų tikimybė būna didesnė, kai alergija serga motina.

    • Ar dėl alergijos galima justi nuovargį?

      Ar dėl alergijos galima justi nuovargį?

      Alergijos gali sutrikdyti daugelį Tavo gyvenimo sričių. Pasireiškia didelis nuovargis. Dažnai dėl užsikimšusios nosies sutrinka miegas, todėl tampi mieguistas. Tai dažnai vadinama alergijos nuovargio sindromu.

    • Ar dėl alergijos gali skaudėti galvą?

      Ar dėl alergijos gali skaudėti galvą?

      Trijų tipų galvos skausmas gali būti siejamas su alergijomis:

      • sinusinis galvos skausmas (veido skausmas)
      • migrena
      • klasterinis galvos skausmas

      Kai kurių tipų galvos skausmo priežastis yra alergija, bet ne visų. Prieš kreipdamasis į alergologą-imunologą, apsilankyk pas savo šeimos gydytoją, kad būtų galima paneigti kitas dažnesnes galvos skausmo priežastis.

  • Prienosiniai ančiai

    Prienosiniai ančiai

    • Kas yra sinusitas?

      Kas yra sinusitas?

      Galvoje yra keturios poros prienosinių ančių:

      • du kaktoje
      • du abipus nosies
      • du po akimis
      • du už skruostikaulių

      Prienosiniai ančiai atsiveria į nosies ertmę ir padeda kontroliuoti temperatūrą bei vandens kiekį į plaučius patenkančiame ore. Įprastai prienosiniuose ančiuose gaminamos natūralios gleivės per mažus kanalėlius nuteka į nosį.

      Patekus infekcijai į ančius, jų gleivinėje prasideda uždegimas, kanalėliai užsikemša ir pasireiškia sinusitas. Prienosinių ančių infekcijos dažnai išsivysto po peršalimo. Jaučiami simptomai: skausmas ir spaudimas kaktos, akies ir žandikaulio srityje.

    • Kokiais simptomais pasireiškia sinusitas?

      Kokiais simptomais pasireiškia sinusitas?

      Jeigu jauti skausmą ir spaudimą veide, yra užsikimšusi nosis ar sloguoji, tuomet yra didelė tikimybė, kad sergi sinusitu. Be to, pasilenkus į priekį arba judinant galvą, veido skausmas ir spaudimas gali sustiprėti. Jeigu pasireiškia stiprus prienosinių ančių skausmas arba galvos skausmas, karščiavimas ir yra tirštų išskyrų iš nosies, kreipkis į savo šeimos gydytoją.
      Kiti dažni sinusito simptomai yra:

      • veido ančių spaudimas ir skausmas
      • sloga
      • nosies užsikimšimas
      • karščiavimas
      • galvos skausmai
      • blogas kvapas
      • tirštos išskyros iš nosies
      • kosulys
      • karščiavimas
    • Kas sukelia sinusitą?

      Kas sukelia sinusitą?

      Sinusitą gali sukelti:

      • virusai
      • bakterijos
      • alergijos
      • mechaniniai dirgikliai

      Dažniausia priežastis yra tie patys virusai, kurie sukelia peršalimą. Daugumai žmonių, kuriems pasireiškia alerginio rinito simtomai, būna didesnė sinusito pasikartojimo arba ilgalaikio sinusito tikimybė. Nosies polipai, svetimkūniai (ypač vaikams), nosies struktūros problemos, pavyzdžiui, kreiva pertvara, ir kitos būklės taip pat gali užkimšti nosies ertmę ir didinti sinusito riziką.

    • Kaip išvengti sinusito?

      Kaip išvengti sinusito?

      Yra keletas būdų sumažinti sinusito pasireiškimo tikimybę:

      • kiek galima greičiau sumažinti peršalimo ar alergijos sukeltą nosies užsikimšimą (nosies užgulimą).
      • vengti bendravimo su peršalimu ar kitokiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiais žmonėmis. Esant kontaktui su sergančiu, dažnai plauk rankas.
      • nerūkyk cigarečių, cigarų ar pypkės. Rūkymas sukelia nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimą ir dirginimą.
      • jeigu pasireiškia alergija, venk veiksnių, kurie provokuoja alergijos priepuolius. Be to, gali pasitarti su savo gydytoju dėl injekcijų alergijai gydyti (alergenų imunoterapija).
      • venk sauso oro. Namuose ir darbe naudok oro drėkintuvus.

      Apskritai, tai kas padeda apsisaugoti nuo peršalimo, padės apsisaugoti ir nuo ūmaus sinusito. Geriausias patarimas - sveikas gyvenimo būdas. Nerūkyk, reguliariai sportuok, mėgaukis sveiku, daug vitaminų turinčiu maistu, daug laiko būk gryname ore, gerai išsimiegok, ribok alkoholio vartojimą ir venk streso. Tai padės stiprinti imuninę sistemą ir išvengti ligų.

    • Kiek laiko sergama sinusitu?

      Kiek laiko sergama sinusitu?

      Nekomplikuotais atvejais sinusito simptomai pradeda mažėti po kelių parų. Sinusitas gali būti ūmus (prasideda staiga) arba lėtinis (ilgalaikis). Dauguma virusinių prienosinių ančių infekcinių ligų dažniausiai praeina per 10-14 parų.
      Tačiau jeigu uždegimas visiškai neišnyksta, sinusito simptomai (pvz., stiprus prienosinių ančių skausmas, galvos skausmas, karščiavimas ir tirštos išskyros iš nosies) nepalengvėja arba pasunkėja, gali būti, kad Tau pasireiškė lėtinis sinusitas, kurį sukėlė bakterijos ir gali prireikti gydymo antibiotikais. Tokiu atveju nedelsdamas kreipkis į savo šeimos gydytoją.

    • Kada dėl sinusito reikia kreiptis į gydytoją?

      Kada dėl sinusito reikia kreiptis į gydytoją?

      Sergant ūminiu sinusitu, dažniausiai pasveikstama per vieną ar dvi savaites. Tačiau, jeigu simptomai nepraeina arba sunkėja, nedelsdamas kreipkis į savo šeimos gydytoją.

    • Kaip gydomas sinusitas?

      Kaip gydomas sinusitas?

      Jei nosies arba prienosinių ančių gleivinė yra paburkusi, sinusito simptomus galite palengvinti vartodami Otrivin nosies lašus ar nosies purškalą.

      Antibiotikai neveikia virusinės infekcijos, todėl neveiks virusų sukelto sinusito.
      Tačiau bakterinį sinusitą galima gydyti antibiotikais. Greičiausiai po kelių parų pasijusi geriau, bet kai kurie simptomai gali išlikti keletą savaičių. Sergant lėtiniu sinusitu, vaistus gali tekti gerti ilgiau.

      Vaistai, kurie dažniausiai derinami gydant sinusitą yra:

      • antibiotikai,
      • dekongestantai, kurie mažina smulkių kraujagyslių išsiplėtimą ir nosies gleivinės paburkimą,
      • antipiretiniai analgetikai, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas, kuriais malšinamas skausmas ir karščiavimas,
      • mukolitiniai vaistai, kurie skystina gleives,
      • kortikosteroidai, pavyzdžiui, beklometazonas ar prednizonas, kurie mažina nosies ertmių uždegimą. Kai kurie kortikosteroidai yra vartojami kaip inhaliuojamieji nosies purškalai, pavyzdžiui, gydant alergijas.
        Prieš vartodamas vaistus, pasitark su gydytoju ar vaistininku.
    • Gal galima gydyti sinusitą, nevartojant vaistų?

      Gal galima gydyti sinusitą, nevartojant vaistų?

      Geriausias patarimas būti šiltai ir vengti įtemptos veiklos. Be to, yra keletas naminių priemonių, kurios gali padėti sumažinti simptomus:

      • gerti daug skysčių,
      • vengti prirūkytų patalpų,
      • uždėti karštą, drėgną rankšluostį ant veido 5-10 minučių keletą kartų per parą,
      • kvėpuoti šiltu, drėgnu oru garų duše, karštoje vonioje ar virš kriauklės, pripildytos karšto vandens,
      • nosies ertmių drėgmei palaikyti naudok hipertoninio druskos tirpalo purškalą, pavyzdžiui, Otrivin Natural Plus. Izotoniniais druskos tirpalais galima išplauti nosies išskyras, kuriose gausu bakterijų bei virusų.

      Jeigu simptomai, pavyzdžiui, prienosinių ančių skausmas, galvos skausmas, karščiavimas ir tirštos išskyros iš nosies neišnyksta arba sunkėja, nedesldamas kreipkis į savo šeimos gydytoją.

    • Ar sinusitas yra užkrečiama liga?

      Ar sinusitas yra užkrečiama liga?

      Virusine infekcija, kuri sukelia sinusitą, galima užsikrėsti, o sinusitą sukeliančiomis bakterijomis - dažniausiai ne.

      Svarbu prisiminti, kad dauguma virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (peršalimas) sukelia nosies užgulimą, kuris gali apimti ir prienosinius ančius. Jeigu sinusų spaudimas ir skausmas trunka ilgiau nei paprastai trunka peršalimas, gali būti, kad tai virusinis sinusitas. Šie virusai yra labai užkrečiami ir gali plisti, sukeldami simptomus kitiems žmonėms, su kuriais bendrauji.

      Bakterinis sinusitas dažniausiai yra virusų sukelto peršalimo komplikacija. Bakterijos, kurių paprastai būna nosyje ir gerklėje, pasinaudoja virusine infekcija prasiskverbimui į uždegimiškai pakitusias prienosnių ančių ertmes. Šias sinusitą sukeliančias bakterijas vienas žmogus gali perduoti kitam žmogui, bet jos nesukels infekcijos tol, kol nebus tinkamų tam sąlygų. Kitaip nei peršalimo virusų atveju, daugumai žmonių, bendravusių su kuo nors sergančiu sinusitu, infekcija nepasireikš net užsikrėtus bakterijomis.

  • Otrivin vartojimas

    Otrivin vartojimas

    • Ar galima vartoti Otrivin nėštumo metu?

      Ar galima vartoti Otrivin nėštumo metu?

      Nėštumo metu Otrivin preparatų vartoti negalima, nebent gydytojas paskyrė kitaip.

    • Ar galima vartoti Otrivin žindymo laikotarpiu?

      Ar galima vartoti Otrivin žindymo laikotarpiu?

      Prieš vartodama Otrivin žindymo laikotarpiu, visada pasitark su gydytoju.

    • Ar gali atsirasti priklausomybė nuo Otrivin?

      Ar gali atsirasti priklausomybė nuo Otrivin?

      Mažai tikėtina, kad tapsi priklausomu nuo Otrivin, jeigu vaistą vartosi pagal rekomendacijas. Otrivin veiklioji medžiaga (ksilometazolinas) Europos rinkose yra jau daugiau kaip 50 metų ir jį vartojo daugiau kaip 660 milijonai žmonių. Šio vaisto nosies gleivinę sutraukiantis poveikis yra gerai įrodytas. Prieš vartojant Otrivin, visada reikia atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis dozavimo instrukcijų, nurodyto vartojimo dažnio bei gydymo trukmės.

    • Kaip vartoti Otrivin?

      Kaip vartoti Otrivin?

      Norėdamas vartoti Otrivin 1 mg/ml nosies purškalo (tirpalo):

      • Nenukirpk purkštuko antgalio. Dozuojamasis purkštukas yra paruoštas naudojimui.
      • Išsišnypšk nosį.
      • Nuimk apsauginį dangtelį.
      • Prieš pirmą kartą vartojant vaisto, pradžioje reikia užtaisyti pompą, atliekant keletą išpurškimų, kol į orą išpurškiama vienodo dydžio dozė. Kitą kartą naudojant dozuojamą purškalą, pompa bus paruošta ir ją galima naudoti tuoj pat. Saugokis, kad neįpurkštum į akis ar burną.
      • Buteliuką laikyk statmeną, nykštį laikyk ties pagrindu, antgalį – tarp dviejų pirštų.
      • Šiek tiek pasilenk į priekį ir įkišk antgalį į nosies landą.
      • Paspausk pompą ir tuo pačiu metu švelniai įkvėpk per nosį.
      • Įpurkšk į kitą nosies landą.
      • Po pavartojimo gerai nuvalyk ir nusausink antgalį prieš uždedant dangtelį.
      • Kad infekcija neišplistų, vienu buteliuku gali naudotis tik vienas asmuo.

      Norėdamas vartoti Otrivin 1 mg/ml nosies lašų (tirpalo):

      • Išsišnypšk nosį.
      • Prieš vartodamas vaistą, pasipraktikuok, kaip naudoti lašintuvą, kad įlašintum tinkamą dozę.
      • Patogiai atlošk galvą, arba (gulint) palenk ją į šoną.
      • Lašintuvu neliečiant šnervės, įlašink lašų į kiekvieną nosies landą ir trumpai palaikyk atloštą galvą tol, kol lašai pasklis nosyje. 
      • Jeigu visiškai nepataikei įlašinti lašų, įlašink jų dar kartą.
      • Jeigu nors dalis lašų patenka į nosį, dar kartą nelašink.
      • Įlašink lašų į kitą nosies landą.
      • Po pavartojimo gerai nuvalyk ir nusausink lašintuvą prieš dedant jį atgal į buteliuką.
      • Kad infekcija neišplistų, vienu buteliuku gali naudotis tik vienas asmuo.
    • Ar galima Otrivin vartoti kartu su antihistamininių ar antialerginių vaistų tabletėmis?

      Ar galima Otrivin vartoti kartu su antihistamininių ar antialerginių vaistų tabletėmis?

      Taip. Otrivin nedraudžiama vartoti kartu su antihistamininiais ir antialerginiais vaistais.

    • Ar galima Otrivin vartoti vaikams?

      Ar galima Otrivin vartoti vaikams?

      Vaikams galima vartoti preparatą Otrivin Natural Plus, kurio sudėtyje yra fiziologinio tirpalo. Otrivin preparatų, kurių sudėtyje yra 0,1% ksilometazolino, negalima vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams. Otrivin 0,5 mg/ml nosies lašai (tirpalas) skirtas vartoti vaikams nuo 2 iki 11 metų, todėl gali būti vartojamas prižiūrint suaugusiesiems.

    • Kur galima nusipirkti Otrivin preparatų?

      Kur galima nusipirkti Otrivin preparatų?

      Otrivin preparatų galima įsigyti be recepto vaistinėje. Konkrečias vietas žr. ----> Kur įsigyti

  • Pagrindiniai klausimai ir atsakymai

    Pagrindiniai klausimai ir atsakymai

    • Sergu peršalimu ar gripu?

      Sergu peršalimu ar gripu?

      Nors abi ligas sukelia virusai, peršalimo ir gripo simptomai skiriasi. Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, o peršalimo simptomai - daug lėčiau.

      Peršalimas dažniausiai prasideda gerklės skausmu. Po vienos ar dviejų parų paprastai gali pasireikšti nosies varvėjimas ir užgulimas, kosulys. Karščiavimas suaugusiesiems pasireiškia nedažnai, bet nedidelis karščiavimas yra galimas. Vaikai peršalimo atveju gali karščiuoti dažniau.

      Gripo simptomai pasireiškia greičiau nei peršalimo simptomai. Gripo simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis, nosies užgulimas ir kosulys. Dauguma gripo simptomų per dviejų ar penkių parų laikotarpį palengvėja, bet kartais užtrunka savaitę ar ilgiau.
      Sezoninis gripas dažniausiai nėra susijęs su viduriavimu ir vėmimu, bent jau suaugusiems. Vis dėlto tokių simptomų gali būti sergant skrandžio gripu. Tai yra populiarus, bet netikslus virusinio gastroenterito pavadinimas.

    • Kiek kartų kiekvienais metais galima sirgti peršalimu?

      Kiek kartų kiekvienais metais galima sirgti peršalimu?

      Dauguma žmonių peršalimu serga nuo 2 iki 5 kartų per metus. Vaikai linkę sirgti dažniau nei suaugusieji, nes taip jie imunizuojasi.

    • Ar galima peršalimą gydyti antibiotikais?

      Ar galima peršalimą gydyti antibiotikais?

      Peršalimą sukelia virusai. Antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus. Dažnas nebūtinas antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti sveikatai naudingų bakterijų pusiausvyrą virškinimo trakte ir gali sukelti atsparumą antibiotikams.

    • Kodėl vaikai taip dažnai serga peršalimu?

      Kodėl vaikai taip dažnai serga peršalimu?

      Augdami vaikai vis rečiau serga peršalimu, nes stiprėja jų imuninė sistema. Paprastai peršalimu sergama dažniau šaltaisiais mėnesiais, kai vaikai daug laiko praleidžia kambaryje artimai bendraudami su kitais. Jaunesni vaikai linkę greičiau peršalti, nes šiuo laikotarpiu tik formuojasi imunitetas daugeliui skirtingų virusų. Vyresnių brolių ar seserų turintys vaikai ir tie, kurie lanko darželį, peršalimu linkę sirgti dažniau.

    • Mano vaikas susirgo peršalimu. Kokį vaistą vartoti?

      Mano vaikas susirgo peršalimu. Kokį vaistą vartoti?

      Gydymo nuo peršalimo nėra. Geriausia, ką gali padaryti, tai gydyti simptomus taip, kad vaikas galėtų greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Per pirmąsias 2-3 paras simptomai dažniausiai sunkėja, o tada pradeda lengvėti.

      Peršalimo simptomus galima gydyti analgetikais, pavyzdžiui, skausmą, galvos skausmą ir karščiavimą mažinti paracetamoliu ar ibuprofenu. Vaikams ir jauniems žmonėms dėl Reje sindromo rizikos negalima vartoti aspirino. Daugiau informacijos apie tai gali suteikti Tavo gydytojas. Otrivin 0,05 % ksilometazolino preparatas padeda sumažinti nosies užgulimą vaikams nuo 2 iki 12 metų.

    • Kas yra alergija?

      Kas yra alergija?

      Žodis alergija naudojamas reakcijai, kuria organizmas reaguoja į tam tikrą maistą ar aplinkos medžiagas, apibūdinti. Dauguma alergijas sukeliančių medžiagų yra nekenksmingos ir nesukelia problemų nealergiškiems žmonėms.

      Bet kokia medžiaga, kuri sukelia alerginę reakciją, vadinama alergenu. Kai kurie iš dažniausiai sutinkamų alergenų yra:

      • žiedadulkės
      • namų dulkių erkutės
      • pelėsiai
      • gyvūnai
      • riešutai

      Alergija pasireiškia organizmo imuninei sistemai reaguojant į alergeną, panašiai kaip reaguojama, pavyzdžiui, sergant infekcine liga. Organizmas gamina antikūnus prieš alergeną - tokia reakcija vadinama imuniniu atsaku.

      Kitą kartą žmogui susidūrus su alergenu, organizmas prisimena pirmesnį susidūrimą ir gamina daugiau antikūnų. Dėl to organizme išsiskiria medžiagos, kurios sukelia alerginę reakciją.

    • Kaip aš galiu suprasti, kad man pasireiškė alergija?

      Kaip aš galiu suprasti, kad man pasireiškė alergija?

      Pirmą kartą susidūrus su alergenu, alerginės reakcijos nebūna, bet ji pasireiškia vėlesnių kontaktų metu.

      Taip yra dėl to, kad imuninė sistema pirmiausia įgyja jautrumą alergenui, prieš tapdama alergiška šiai medžiagai. Kitaip tariant, imuninė sistema turi atpažinti ir atsiminti alergeną (pvz., gyvūnų plaukus ar žiedadulkes). Šis procesas vadinamas sensibilizacija.
      Alerginėms reakcijoms yra būdingas dirginimas ir uždegimas (patinimas). Simptomai gali būti:

      • nosies užgulimas
      • čiaudėjimas
      • kosulys
      • akių, nosies ar gerklės niežėjimas 
      • akių ašarojimas
      • švokštimas
      • dusulys
      • astma
      • egzema

      Svarbu prisiminti, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos būklės, todėl, jeigu abejojate dėl simptomus sukėlusių priežasčių, reikia pasitarti su šeimos gydytoju.

    • Kas yra sinusitas?

      Kas yra sinusitas?

      Sinusitas yra prienosinių ančių ertmių uždegimas ar infekcija. Prienosiniai ančiai yra tuščiavidurės ertmės skruostuose ir aplink akis.
      Galvoje yra keturios poros prienosinių ančių:

      • du kaktoje
      • du abipus nosies
      • du po akimis
      • du už skruostikaulių

      Prienosiniai ančiai atsiveria į nosies ertmę ir padeda kontroliuoti temperatūrą bei vandens kiekį į plaučius patenkančiame ore. Įprastai prienosiniuose ančiuose gaminamos natūralios gleivės per mažus kanalėlius nuteka į nosį.

      Patekus infekcijai į ančius, jų gleivinėje prasideda uždegimas, kanalėliai užsikemša ir pasireiškia sinusitas. Prienosinių ančių infekcijos dažnai išsivysto po peršalimo. Jaučiami simptomai: skausmas ir spaudimas kaktos, akies ir žandikaulio srityje.

    • Kaip išvengti sinusito?

      Kaip išvengti sinusito?

      Yra keletas būdų sumažinti sinusito pasireiškimo tikimybę:

      • kiek galima greičiau sumažinti peršalimo ar alergijos sukeltą nosies užsikimšimą (nosies užgulimą).
      • vengti bendravimo su peršalimu ar kitokiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiais žmonėmis. Esant kontaktui su sergančiu, dažnai plauk rankas.
      • nerūkyk cigarečių, cigarų ar pypkės. Rūkymas sukelia nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimą ir dirginimą.
      • jeigu pasireiškia alergija, venkite veiksnių, kurie provokuoja alergijos priepuolius. Be to, gali pasitarti su savo gydytoju dėl injekcijų alergijai gydyti (alergenų imunoterapija).
      • venk sauso oro. Namuose ir darbe naudok oro drėkintuvus.

      Apskritai, tai kas padeda apsisaugoti nuo peršalimo, padės apsisaugoti ir nuo ūmaus sinusito. Geriausias patarimas - sveikas gyvenimo būdas. Nerūkyk, reguliariai sportuok, mėgaukis sveiku, daug vitaminų turinčiu maistu, daug laiko būk gryname ore, gerai išsimiegok, ribok alkoholio vartojimą ir venk streso. Tai padės stiprinti imuninę sistemą ir išvengti ligų.